| | Mieli Broliai Seserys, Telðiø vyskupijos Tikintieji Katalikai,
Vasario 21 d., Pelenø treèiadiená, pradedame ðventàjá tikëjimo pagilinimo, dvasinio atsinaujinimo, atgailos, atsivertimo laikotarpá. Ankstyvojoje Baþnyèioje Gavënios ðventimas susiformavo ið suaugusiøjø rengimo Krikðtui tvarkos. Sàmoningo gyvenimo amþiø pasiekæ tikintieji buvo tuomet (kaip ir dabar po Vatikano II Susirinkimo) krikðtijami po vienø metø trukmës pasirengimo, vadinamojo katechumenato. Šis pasirengimas prasidëdavo Gavënios pirmàjá sekmadiená, tæsdavosi visus metus ir baigdavosi metø kitos Gavënios pabaigoje – Didájá ðeðtadiená Velyknakèio pamaldose priimamu Krikðtu. Per visus pasirengimo metus krikðto kandidatai, vadinamieji katechumenai, buvo supaþindinami su Kristaus tikëjimo tiesomis, buvo mokomi ir pratinami gyventi pagal krikðèioniðkàjá tikëjimà bei laikytis Dievo ir Baþnyèios ásakymø.
Kaip minëjome, po Vatikano II Susirinkimo tokia pasirengimo krikðtui tvarka sàmoningo amþiaus sulaukusiems tikintiesiems vël atkurta visoje Baþnyèioje. Kiekvienø metø Gavënia yra intensyviø dvasiniø pastangø metas tiek besirengiantiems Krikðtui suaugusiesiems, tiek já prisimenantiems. Pagrindinis krikðèionio per Gavënià uþdavinys - iðgyventi Krikðto sakramento slëpiná ir per já gaunamas ar gautas malones. Prisiminkime Šventosios Dvasios ákvëptus apaðtalo Pauliaus þodþius: „Argi neþinote, jog mes visi pakrikðtyti Kristuje Jëzuje esame pakrikðtyti Jo mirtyje? <…> Krikðtu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jëzus buvo prikeltas ið numirusiø Tëvo ðlovinga galia, taip mes pradëtume gyventi atnaujintà gyvenimà <….>.
Mes þinome, kad, prisikëlæs ið numirusiø, Kristus daugiau nebemirðta, mirtis Jam nebeturi galios. <….> Taip ir jûs laikykite save mirusiais nuodëmei, o gyvais Dievui Kristuje Jëzuje” (Rom 6, 3-11).
Šie Šventojo Raðto þodþiai atskleidþia mûsø priimto ar dar laukiamo krikðto giliausià prasmæ ir esmæ. Kasmet ðvæsdami Gavënià, vis labiau turime tapti miræ nuodëmei, ir kasmet turime tapti vis labiau gyvenantys Dievui, Jo garbei, Jo mylimø þmoniø palaimai.
Šiais, 2007 metais Gavënia ir jos pabaiga Velyknaktis turëtø bûti paþymëtas gilesniu ryðio tarp Gavënios ir Krikðto iðgyvenimo. Prieð 20 metø, dar sunkios priespaudos metais, ðventëme mûsø kraðto Lietuvos Krikðto 600 metø jubiliejø. Negalëjome tuomet to jubiliejaus ne tik iðoriðkai, bet ir vidujai atðvæsti taip, kaip privalëjome, taip, kaip norëjome. Anuomet ne kartà nuskambëjo þodþiai, kad tinkamai krikðto jubiliejø, dar kartà turësime atðvæsti, kai Lietuva taps laisva. Taigi dabar tinkamas laikas dvasiðkai atðvæsti savo tautos Krikðto jubiliejø, tinkamai iðgyvenant ðventàjá Gavënios laikà. Uþ tai niekas mûsø nebaus, neterorizuos. Turime pakankamai religinës literatûros bei galimybiø savo religiniam krikðèioniðkam sàmoningumui ugdyti, pakankamai religiniø krikðèioniðkø sambûriø, organizacijø, trûksta tik mûsø ryþto ir individualiø bei bendruomeniniø pastangø. Nugalëjæ dvasiná snaudulá, apatijà, tikrai galime pasiekti, kad tikëjimo ðviesa skaisèiau þërëtø mûsø ðirdyse, kad Krikðto malonë bûtø giliau suprasta ir iðgyventa, kad prisikëlimo ir amþinojo gyvenimo perspektyva mus vis labiau angaþuotø veikliam krikðèioniðkam gyvenimui - tiek ðiapusiniam, laikinajam gyvenimui, tiek amþinajam.
Prieð 20 metø raðytuose straipsniuose, Romoje profesoriavæs tëvas Paulius Rabikauskas SJ átikinamai parodë, kaip rûpestingai suaugusiøjø Krikðtui Baþnyèios nustatytø normø laikësi mûsø protëviai, 1387 metø lietuviø Krikðtui ruoðiantis ir já priimant. 1386 metø vasará pradëtas pasiruoðimas - tautos katechumenatas - buvo uþbaigtas po metø – 1387-øjø Velyknaktá pradëta lietuviø krikðtijimo akcija naujai atstatytoje Vilniaus katedroje. O galutinai Lietuvos Krikðtas baigtas 1413–1417 metais - Þemaièiø Krikðtu ir Þemaièiø vyskupijos ásteigimu. Šiais 2007-aisiais – taigi 10 metø prieð 600-tàsias Þemaièiø Krikðto metinës, kvieèiu Þemaièiø þemës tikinèiuosius krikðèionis pradëti intensyvø dvasiná rengimàsi ne tik tas sukaktis minëti, bet - kas svarbiausia - per Krikðtà gautas malones giliau suvokti, ávertinti bei áprasminti. Te ðios deðimtmeèio kasmetinës Gavënios bûna reikðmingos krikðèioniðkam sàmonëjimui ir dvasiniam atsinaujinimui.
Šalia graþiø planø ir projektø, kuriuos toms sukaktims paminëti pradëjome kurti kartu su mûsø Þemaitijos kultûrininkais, visuomenës veikëjais, valdþios þmonëmis, laukiame visø mûsø tikinèiøjø aktyvaus bendradarbiavimo, kad tas deðimtmetis padëtø pamatus tolesnei dvasinei paþangai Lietuvoje ir Þemaièiuose gyvenantiems ir gyvensiantiems þmonëms.
Kvieèiu jau per ðiø metø Gavënià intensyvinti pastangas geriau paþinti krikðèioniðkàjá tikëjimà, ásigyjant Naujàjá Testamentà, tiek individualiai, tiek ðeimose. Šventojo Raðto skaitymo bûreliuose já studijuokime, á já ásigilinkime, su katechetais, tikybos mokytojais iðsiaiðkinkime iðkylanèius neaiðkumus. Neseniai iðleistas Naujojo Testamento leidimas su prel. Antano Rubðio komentarais yra gera proga pradëti ðá darbà.
Kvieèiu jau nuo ðiø metø Gavënios pradþios uoliai apmàstyti, iðgyventi ir atgaivinti mûsø krikðèioniðko gyvenimo praktikas ir tradicijas: sekmadienio Eucharistijos – ðv. Miðiø ðventimà, daþnà iðpaþintá ir ðventàjà Komunijà, bendrà kasdienæ maldà ðeimoje, rûpestingà ir sàþiningà vaikø ir jaunimo rengimà sakramentams: Pirmajai komunijai, Sutvirtinimui, Santuokai. Juos skatinkime ne tik iðklausyti teorinës katechezës kursà, bet ir perimti tikëjimo þinias bei ásitraukti á religinio krikðèioniðko gyvenimo praktikà. Nebekartokime nusibodusiø ir neteisingø samprotavimø, kad sovietmeèiu buvo labai gerai, kai buvo uþdrausta ir varþoma tiek vaikø, tiek jaunimo katechezë bei religinë praktika. Dràsiai atsisakykim sovietiniø ateizmo platintojø primestø, su krikðèioniðkuoju tikëjimu nesuderinamø, „dvasinio gyvenimo standartø”.
Kvieèiu Gavënios metu uoliai laikytis mûsø kraðto religinio gyvenimo tradicijø, ieðkant naujø formø jas palaikyti ðiandienëje situacijoje: Þemaièiø Kalvarijos Kalnø giedojimo Gavënios metu namuose, ðeimose, kaimø, miesto kvartalø, kaimynø bendruomenëse.
Uoliai su meile parapijø baþnyèiose dalyvaukime Kryþiaus kelio, Graudþiø verksmø pamaldose, Eucharistinëse procesijose bei adoracijose.
Kvieèiu kiekvienoje parapijoje surengti tikinèiai liaudþiai rimtas trijø dienø Gavënios rekolekcijas. Vienà dienà ar pusdiená jaunesniems ir vyresniems moksleiviams, po vienà dienà, skirtà - mûsø moterims, kità - vyrams. Te kiekvienas tikintysis turi progà ne tik atlikti gerà nuoðirdþià Velykinæ iðpaþintá, bet ir galimybæ iðgirsti 2–3 aktualius katechetinius pamokslus. Praðykime parapijø klebonus, kad Gavënios rekolekcijoms pasikviestø gerà rekolekcijø vedëjà bei pakankamai kaimynø kunigø ramiai iðklausyti Jûsø ilgesnes, iðsamesnes velykines iðpaþintis. Penktadiená ir ðeðtadiená, prieð Verbø sekmadiená bei pirmomis Didþiosios savaitës dienomis, visus kvieèiu dalyvauti kiekvienoje parapijoje rengiamose bendruomeninëse susitaikymo ir atgailos pamaldose su asmenine iðpaþintimi, kad, dar kartà apgailëjæ savo nuodëmes, su didesniu nuoðirdumu galëtume ðvæsti Kristaus kanèià, mirtá ir prisikëlimà.
Kaip ir kiekvienais metais, mes su generalvikaru Didájá ðeðtadiená lankysime vyskupijos parapijø baþnyèiose Jus, susirinkusius budëti prie Kristaus kapo ir giedanèius Þemaièiø Kalvarijos Kalnus bei laukianèius Kristaus prisikëlimo ðventimo Velyknakèio pamaldose.
Te Gavënios metu mûsø atgailos ir pasitaisymo ryþtà sustiprina ðventas Pelenø dienos, penktadieniø, ypaè Didþiojo penktadienio, pasninkas. O mûsø meilës Dievui tikrumà teliudija Gavënios artimo meilës darbai varge, nelaimëje ar kitokiuose sunkumuose esantiems mûsø kaimynams, broliams seserims Kristuje.
Te mûsø dëmesio bei patvarkymo susilaukia mûsø ir mûsø tëvø ir seneliø statyti kryþiai, koplytëlës, prie keliø, sodybø, rymantys senuose kapeliuose, laukuose. Tegu jie mûsø rûpesèio ir pastangø dëka atnaujinti ir paremontuoti ar naujai pastatyti, teliudija Dievo meilæ ir gerumà mums bei ateinanèios kartoms. Tebûna jie ir mûsø tikëjimo stiprybës ðviesiu þenklu, ðviesà skleidþianèiu ne tik mums, bet ir kitiems, kitø tautø, kitø tikëjimø þmonëms.
Te ðventai ir kilniai praleista Gavënia paruoðia mus Velykø dþiaugsmingam ðventimui, kad to dþiaugsmo atgaivinti dràsiai þengtume tolesnio gyvenimo keliu tvirtai tikëdami, jog þemiðkojo gyvenimo kelionës gale mûsø laukia amþinø Velykø ðventë.
Palaimingos atgailos ir atsivertimo dvasios kupinos Gavënios linki Jums Jûsø Vyskupas.
Jonas Boruta SJ
Telðiø Vyskupas
|
á pradþià
á virðø